LADISLAO FINDYSZ (1907-1964) foto Vladislovas Findysz gimė 1907 m. gruodio mėn. 13 d. Krościenko Niżne mieste prie Krosno (Lenkija), Stanislovo Findysz ir Apolonijos Rachwał, tvirtų katalikikų tradicijų, eimoje. Sekančia dieną, 1907 m. gruodio mėn. 14 d. gimsta Malonės gyvenimui parapijinėje Krosno vč. Trejybės banyčioje. 1919 m. Krościencko Niżne baigia seserų Felicjanki (CSSF) vadovaujamą pradinę mokyklą ir pradeda studijas Valstybinėje Gimnazijoje. 1927 metų rudenį atvyksta į Przemyśl ir įstoja į Didiąją Seminariją. Jo kunigikai formacija vadovauja rektorius palaimintasis kun. Jonas Balicki. Formacijos periodas karūnuojamas 1932 m. birelio mėn. 19 d. kunigystės ventimais. Pradeda vikarauti Borysław, Drohobycz, Strzyżów ir Jasło parapijose. Po kiek laiko, 1941 m. liepos mėn. 8 d. skiriamas į Nowy Żmigród eiti ventųjų Apatalų Petro ir Pauliaus parapijos administratoriaus pareigas. Po metų, 1942 m. rugpjūčio mėn. 13 d. paskiriamas tos pačios parapijos klebonu. Nowy Żmigród mieste kun. Findysz praleidia tris metus veiklaus sielovadinio darbo ir skausmingos karo patirties. Vokiečių įsakymu, 1944 m. spalio mėn. 3 d., kartu su visais gyventojais palieka miestą. Sugrįta 1945 m. sausio mėn. 23 d. ir pasivenčia parapijos pertvarkymui. Po karo vykdo savo tarnystę sunkiais komunistų valdios metais. Kun. Findysz parapijoje tęsia moralinio ir religinio atsinaujinimo darbą, stengdamasis apsaugoti tikinčiuosius, ir ypač jaunimą, nuo nuoseklios ir intensyvios komunistinės ateisacijos. Padeda netgi materialikai daugeliui parapijos gyventojams, nepriklausomai nuo jų tautybės ar religijos. Łemki mieste igelbėja daugelį graikų-katalikų eimų, nuo iauraus komunistinės valdios persekiojimo ir grasinimų be pasigailėjimo ikeldinti i jų namų. Kun. Findysz sielovadinė veikla, su laiku, pasidaro labai neparanki komunistinei valdiai. Nuo 1946 m. sekamas saugumo tarnybų. Nuo 1952 m. vietimo skyrius jam udraudia licejuje dėstyti katekizmą. Negali veikti visoje parapijos teritorijoje, kadangi rajono valdia, net du kartus (1952 ir 1954 metais) nepatenkina jo praymo gyventi pasienio zonoje, kurioje randasi dalis parapijos. Banytinės vadovybės vertinamas kaip uolus klebonas: 1946 m. apdovanojamas Expositorio Canonicali, 1957 Palerina ir Apsiaustu bei paskiriamas vice-dekanu, o 1962 m. Nowy Żmigród dekanato Dekanu. 1963 m. pradeda sielovadinę veiklą gerieji Susirinkimo darbai, (dvasinis Vatikano II Susirinkimo palaikymas), isiuntinėdamas raginančius laikus savo parapijiečiams, kurių religinis ir moralinis gyvenimas keistinas, praydamas ir drąsindamas sutvarkyti jų krikčioniką gyvenimą. Komunistinė valdia grietai reaguoja į ią veiklą ir apkaltina jį prievartos naudojimu verčiant tikinčiuosius praktikuoti religines apeigas. 1963 m. lapkričio mėn. 25 d. Rzeszów apskrities Prokuratūroje apklausiamas ir po areto įkalinamas Rzeszów pilies kalėjime. 1963 m. gruodio mėn. 16-17 dd., Rzeszów apskrities Teisme, vyksta teismas, kurio metu paskelbiamas nuosprendis pagal kurį nuteisiamas dviems metams ir eiems mėnesiams kalėjimo. Teismo bylos, kaltinimo ir nuteisimo prieastis remiasi 1949 m. rugpjūčio mėn. 5 d. dekretu Dekretas dėl sąinės laisvės ir religinio ipainimo ginimo, kuriuo komunistinė valdia naudojosi apribojant ir naikinant Lenkijoje tikėjimą ir Katalikų Banyčios įtaką privačiame ir vieame gyvenime. Kun. Findysz buvo vieai diskriminuojamas, meiiamas ir smerkiamas laikračiuose spausdinamuose straipsniuose. Kalėdamas Rzeszów pilies kalėjime patiria kankinimus ir fizinį, psichologinį bei dvasinį paeminimą. 1964 m. sausio mėn. 25 d. perkeliamas į Krokuvos Via Montelupich kalėjimą. Visai prie aretą (1963 m. rugsėjį), jam buvo padaryta sudėtinga skydliaukių persodinimo operacija ir jo sveikatos būklė tebebuvo neaiki dėl galimų komplikacijų. Tebesveikstantis, turėjo likti medikų prieiūroje ir laukti antros operacijos, kurios meu turėjo būti paalinamas i stemplės vėys. i operacija buvo suplanuota tų pačių metų gruodio mėnesį. Bylos tyrimas, teismas ir kalėjimo ibandymai dar labiau pagreitina kun. Findysz lygos vistymąsį ir priverčia jį gultis į kalėjimo ligoninę. Jo sveikata negerėja dėl nepakankamo gydymo ir specialių gydytojų trūkumo, tačiau labiausiai dėl neatliktos vėio operacijos. Tai pasmerkia jį lėtai mirčiai. Kaip liudija Rzeszów ir Krokuvos kalėjimuose atlikti tyrimai, liga sparčiai progresuoja. Nuo pat nuosprendio paskelbimo, Przemyśl vyskupijos kurijos advokatas kreipiasi į Rzeszów prokuratūra ir teismą, praydamas nutraukti aretą dėl kunigo silpnos sveikatos ir mirties pavojaus, tačiau praymai atmetami daugelį kartų ir Varuvos Aukčiausio Teismo patenkinami tiktai 1964 m. vasarį. Sunkioje sveikatos būsenoje, 1964 m. vasario mėn. 29 d. i kalėjimo sugrįta į Nowy Żmigród miestą. Gyvena klebonijoje, kantriai save pavesdamas Dievo valiai ir kęsdamas lygos bei isekimo skausmą. Balandio mėnesį paguldomas specialioje Wrocław ligoninėje. Ligoninėje atliktas tyrimas parodo, kad isivysčiusi vėio stadija nebeleidia atlikti operacijos. Sugrįta į namus po plaučių sutrikimo ir atkritimo į stiprią maakraujystę, pasmerkia jį mirčiai. 1964 m. rugpjūčio mėn. 21 d. rytą, priėmęs Sakramentus, mirta Nowy Żmigród klebonijoje ir rugpjūčio mėn. 24 d. palaidojamas to paties miesto parapijos kapinėse. Laidotuvėms, kuriose dalyvauja 130 kunigų ir didelis skaičius tikinčiųjų, vadovauja J.E. Stanislovas Jakiel, Przemyśl vyskupijos Augziliaras. 2000 m. geguės mėn. 27 d. Rzeszów Vyskupas J.E. Kazimierz Górny, atsiliepdamas į daugelio tikinčiųjų praymus, pradeda vyskupijos procesą dėl kun. Vladislovo Findysz beatifikacijos. Romoje vykusio beatifikacijos tyrimo metu, ventųjų skelbimo Kongregacija pripaįsta, kad kun. Vladislovas Findysz buvo komunistinės valdios aretuotas ir nuteistas dėl Evangelijos skelbimo ir kad jo kalėjime patirtos fizinės ir dvasinės kančios buvo jo mirties prieastimi ir kad jį reikia pripainti tikėjimo kankiniu. i ivada buvo perduota ventajam Tėvui, kuris ją patvirtino. 2004 m. gruodio mėn. 20 d. Jo ventenybės Jono Pauliaus II akivaizdoje buvo paskelbtas dekretas dėl kun. Vladislovo Findysz kankinystės. Tai pirmoji, jau ubaigta, beatifikacijos byla, susijusi su Dievo Tarno kankinyste, kuris tapo komunistinio reimo Lenkijoje auka. Tuo pačiu metu, tai pirmoji Rzeszów vyskupijos beatifikacijos byla. |